TĘSIAME POKALBIŲ CIKLĄ SU KŪRYBIŠKAIS GIMNAZISTAIS

Gimnazistę Saulę Kaziukaitytę (1c) kalbina jaunoji žurnalistė Juta Musteikytė.

Pirmiausia, Saule, kaip save pristatytum nepažįstamai auditorijai? Ką apie save pasakytum?

Pasisakyčiau, kad esu Saulė ir sudainuočiau Mercurio Bohemijos rapsodiją, tada nusišypsočiau ir paklausčiau: „Patiko?“ Iš tiesų net nežinau, kaip pasielgčiau, greičiausiai tai būtų kažkoks nedrąsus žingsnis, nes iš prigimties nesu drąsi, bet mama skatina visur dalyvaut, tai baigiu visas baimes prarasti.

Girdėjau, kad esi kūrybiška asmenybė. Patvirtink arba paneik šias nuogirdas.

Net nežinau. Galiu pasakyti, kad su menu: muzika, vaidyba, daile, aš draugauju nuo mažens. Vaidinti pradėjau spektaklyje „Baltaragio malūnas“, nes mama buvo šio spektaklio režisierė ir jai reikėjo mažos Jurgos, kuri prabėgtų per sceną kelis kartus. Kai mane užkėlė ant scenos, tai dabar ir nenulipu (juokiasi). Esu sukūrusi vieną dainą, už kurią gavau apdovanojimą konkurse „Volunge, šauk ąžuole“, daug piešiu, bet niekada nesu susimąsčiusi, ar esu kūrybinga, tiesiog mėgstu save išreikšti, išbandyti per muziką, dailę. Tiesa, dar esu dalyvavusi ne viename raiškaus skaitymo konkurse, esu net ir prizinių vietų laimėjusi. Kažkokios konkrečios vienos kūrybinės krypties dar neatradau, tikiuosi, kad kažkada surasiu. Nors labai traukia teatras...

Kuo labiausiai domiesi? Kokios meno sritys tave vilioja ir žavi? Kodėl?

Norėčiau grįžti į teatrą. Prisimenu mamos kurtus spektaklius, kuomet salės lūždavo nuo žiūrovų, o jos artistai-mokiniai mūsų kieme ilgiausiai vakarodavo, repetuodavo. Aš su pavydu stebėdavau, kaip jiems gera. Man tai būdavo labai smagūs vakarai, džiaugdavomės po premjerų, kartu iškylaudavome. Tada mane dar vadindavo „mazgiuku“, bet aš labai norėjau greičiau užaugti ir būti artiste. Gal kada nors šita svajonė išsipildys?!

Kas skatina kurti, nuolat savęs ieškoti?

Tiesą sakant, dalyvauti įvairiose meninėse veiklose, nuolat skatina mama. O kadangi mūsų karta yra interneto kartai, tai kurti skatina ir mano draugai, su kuriais bendrauju, iš Turkijos, Vokietijos, Suomijos, Estijos, Brazilijos, JAV. Mes kartu padainuojam, pasirodom, ko išmokome, daug kalbame, dalijamės įvairiais pomėgiais.

O kas tau apskritai yra kūryba?

Man kūryba yra išraiška. Ypač gerai save galima išreikšti piešiant, todėl džiaugiuosi, kad mano dailės mokytoja yra Daina, kuri leidžia ne piešti iš paveikslėlių ar natiurmortus, bet kurti tai, kas yra pačiai svarbu ir ateina iš vidaus. Galbūt tai ir yra kūryba.

Ar svajoji surengti savo bent mini koncerto vakarą?

Kartais atrodo, kad norėčiau. Galbūt į pirmą koncertą dėl drąsos pasikviesčiau tėtį, nes man jis didžiausia pagalba muzikuojant. Man labai smagu su juo kartu dainuot. Mums dažnai sekasi paerzinti mamą savo naminiais koncertais. Tada būna smagiausi šeimos vakarai.

Kaip manai, kūrybiškumas yra Dievo dovana ar jis gyvenime tiesiog išsiugdomas, užsiauginamas?

Turėti muzikinę klausą ir gražų balsą, tikriausiai, Dievo dovana, o ją panaudoti tikslingai, tai jau sugebėjimas, kuris ateina arba neateina.

Pasakyk savo nuomonę apie šiandieninį jauną žmogų? Ar jis kūrybiškas?

Tiesą sakant, labai daug laiko reikia, kad aptartum jauną šių laikų žmogų. Iš tiesų dalis jaunimo yra ypač kūrybingi, siekia savo tikslų, pavyzdžiui, Utenos jaunuolių muzikinė grupė „Spektras“, kuri žavi savo pasirodymais. Tačiau didelė dalis jaunų žmonių neranda savo užsiėmimo, todėl gyvena tyčiodamiesi vieni iš kitų, įnikdami į žalingus įpročius ir kitus nelabai gerus dalykus, kurie jaunam žmogui garbės nedaro.

Ačiū už pokalbį.